Popiežius ragina puoselėti „nuoširdų ir kupiną pasitikėjimo“ dialogą su žydais

Versija spausdinimui

Popiežius Benediktas XVI penktadienį lankydamasis Kelno sinagogoje paragino puoselėti "nuoširdų ir kupiną pasitikėjimo" dialogą tarp krikščionių ir žydų, tačiau sakė, kad nereikėtų vengti kalbėti ir apie skirtumus.

"Privalome daug labiau ir geriau pažinti vieni kitus. Todėl raginčiau (puoselėti) nuoširdų ir kupiną pasitikėjimo dialogą tarp žydų ir krikščionių, nes tik tokiu būdu bus galima pasiekti bendrą ginčijamų istorijos klausimų supratimą, ir, visų svarbiausia, padaryti pažangą siekiant teologiškai įvertinti judaizmo ir krikščionybės santykį", - pažymėjo pontifikas, praneša IPA-BNS.

Vokiečių tautybės popiežius, karo metais kurį laiką priklausęs Hitlerio jaunimo organizacijai, kuriai priklausyti buvo privaloma visiems, pradėdamas savo istorinį vizitą sustojo pasimelsti prie memorialo, skirto paminėti šešiems milijonams nužudytų per Holokaustą žydų.

Benedikto XVI vizitas sinagogoje yra istorinis, nes iki jo žydų maldos namuose yra lankęsis tik jo pirmtakas Jonas Paulius II. Pontifikas klausėsi rabino Netanelio Teitelbaumo recituojamo kadišo - judėjų maldos už mirusiuosius.

Kelno sinagogą naciai sunaikino 1938 metų lapkričio mėnesį, kai vadinamosios krištolinės nakties pogromo metu per šalį nusirito smurto prieš žydus banga, kurios metu buvo plėšiamos ir padeginėjamos žydų parduotuvės, gamybos įmonės ir maldos namai.

Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta mažiausiai 11 tūkst. Kelno žydų. Šiame ketvirtajame pagal dydį Vokietijos mieste liko tik nedidelė žydų bendruomenė, kuri 1959 metais atstatė sinagogą.

Šiuose maldos namuose kreipdamasis į žydų bendruomenės lyderius popiežius pasmerkė Holokaustą, kurį pavadino "neįsivaizduojamu nusikaltimu".

"XX amžiuje, tamsiausiu Vokietijos ir Europos istorijos periodu, pamišėliška rasistinė ideologija, gimusi iš neopagonybės, pradėjo bandymą išnaikinti Europos žydiją, kurį planavo ir sistemingai vykdė šis režimas", - sakė jis.

Pontifikas taip pat smerkė antisemitizmo ir priešiškumo užsieniečiams padidėjimą.

"Tai ypač svarbus uždavinys, nes šiandien, deja, matome, kad padaugėjo naujų antisemitizmo ženklų ir įvairių bendro priešiškumo užsieniečiams formų", - pažymėjo jis.

"Kaip galime nematyti priežasties susirūpinti ir būti budriems? Katalikų Bažnyčia yra įsipareigojusi - aš tai šiandien vėl patvirtinu - (puoselėti) toleranciją, pagarbą, draugystę ir taiką tarp visų tautų, kultūrų ir religijų", - sakė popiežius.

Jis pakartojo savo pažadą, kurį davė žydams pradėdamas savo popiežiavimą, kad tęsdamas Jono Pauliaus II darbą "toliau eis keliu geresnių santykių ir draugystės link".

"Vis dėlto dar daug ką reikia padaryti", - sakė pontifikas. Kalbėdamas apie bendrą ginčijamų istorijos klausimų supratimą, pontifikas tikriausiai turėjo omenyje ir ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais Katalikų Bažnyčiai vadovavusio Pijaus XII veiklos.

Daugelis žydų sako, kad Pijus XII, kuris popiežiavo nuo 1939 iki 1958 metų, pro pirštus žiūrėjo į Holokaustą. Vatikanas tvirtina, jog jis, veikdamas užkulisiuose, stengėsi dėl žydų išgelbėjimo ir griežčiau nekalbėjo dėl to, kad baiminosi išprovokuoti nacių represijas.

Kreipdamasis į popiežių vienas žydų bendruomenės lyderių Abrahamas Lehreris (Abrahamas Lėreris) paragino jį leisti susipažinti su Vatikano karo metų archyvais.

Kai kurie žydai mano, kad šie archyvai padėtų mokslininkams išaiškinti Pijaus XII vaidmenį.

Benediktas XVI pažymėjo, kad šiais metais minimos 40-osios metinės, kai vyskupai, posėdžiavę Vatikano Antrajame susirinkime, kaip nepriimtiną pasmerkė teiginį, kad žydai yra kalti dėl Kristaus mirties.

Antroji popiežiaus vizito Vokietijoje diena prasidėjo nuo mandagumo vizito pas prezidentą Horstą Koehlerį (Horstą Kėlerį) Bonoje.

Po susitikimo su judėjų bendruomenės lyderiais popiežius šeštadienį susitiks su musulmonų lyderiais, taip pabrėždamas savo įsipareigojimus puoselėti dialogą su kitomis religijomis nepaisant šią vasarą Londone ir Egipte įvykdytų islamistų išpuolių.

IPA-BNS