Santuoka ir šeima islame

Spausdinimo versija

Egdūnas Račius

Visos didžiosios religinės tradicijos vienaip ar kitaip reglamentuoja lyčių santykius. Islame tai daroma itin nuosekliai ir išsamiai – jau pamatiniuose šios religijos tekstuose vyrų ir moterų tarpusavio santykiams skirta daug dėmesio. Kalbėdama apie šeimos teisę, islamiškoji teisė plėtoja Korane bei pranašo Sunoje randamus nurodymus ir paverčia juos neatsiejama musulmoniškosios teisinės sistemos dalimi. 

Koranas ir Muchamedas apie moteris

Ką gi apie moteris bei lyčių santykius kalba Koranas ir pranašas Muchamedas?

Pirmiausia reikia pasakyti, kad nors Korano adresatas yra visa žmonija, per pranašą Dievas bendrauja išimtinai tik su vyrais. Visos gramatinės formos. Korane yra vyriškos giminės: net ir tada, kai kalbama apie moteris – nurodoma, kaip jos turėtų elgtis, – kreipiamasi į vyrus. Kodėl? Atsakymas duodamas tame pačiame Korane – vyrai yra moterų globėjai ir todėl už jas atsakingi.

Ketvirtasis Korano skyrius pavadintas „ Moterys“ . Būtent jame ir keliuose kituose skyriuose („Karvė“, „Imrano šeimyna“) galima rasti daugiausia nurodymų, kaip tarpusavyje turėtų bendrauti musulmonai vyrai ir moterys. Tai, kad vyrai yra atsakingi už moterų gerovę (pirmiausia – materialinę), šiame islamo šventraščio skyriuje aiškinama plačiau. Tėvas atsakingas už savo vaikus ir iki jų pilnametystės priima už juos sprendimus. Vyras taip pat atsakingas už savo žmonas (kurių vienu metu gali turėti iki keturių): jis yra namų (šeimos) galva, uždirba pragyvenimui ir viešai atstovauja šeimai bendruomenėje. Visa garbė ar nešlovė, susijusi su šeima, tiesiogiai atsiliepia visuomeniniam vyro statusui bei jo santykiams su aplinkiniais – kaimynais, bendradarbiais ir pan. Be kita ko, vyro užduotis yra rūpintys šeimos, ir ypač moterų, morale, kad niekas neturėtų jokio pagrindo įtarti šeimos narių dėl islamiškas moralės (o kartu ir teisės) normas pažeidžiančio elgesio.

Šias bendras Korane randamas nuostatas akivaizdžiai iliustruoja pranašo Muchamedo Suna – jam priskiriami veiksmai ir pasisakymai, surašyti keliuose daugiatomiuose rinkiniuose. Tiesą sakant, būtent Suna tapo musulmoniškų teisinių tradicijų pagrindu. Kadangi didelė dalis pranašui priskiriamų situacijų perpasakota jo žmonų (Muchamedas iš viso vedė ne mažiau tuzino kartų), natūralu, kad bent dalis jų tiesiogiai susiję su lyčių santykiais. Sunoje ypač daug dėmesio skiriama asmeninei higienai, taip pat lytiniams santykiams. Tačiau nereikėtų suprasti, kad Sunoje yra kažko panašaus į Kama Sutrą – apie lytinių santykių techniką ten tikrai nekalbama, pabrėžiami moraliniai ir teisiniai aspektai.

Remiantis Koranu ir Suna, galima daryti išvadą, kad Muchamedas moterų atžvilgiu buvo griežtas. Paklusti jam, kaip vyrui, kuris yra šeimos galva, buvo sumišę su paklusnumu Dievo pasiuntiniui ir pranašui. Tačiau sunku vertinti Muchamedo požiūrį į moteris apskritai: vienu atveju jis kalba apie tai, kad pragaro gyventojų daugumą sudarys moterys, kitu – kad vartai į rojų guli ties motinų pėdomis.

Santuoka – socialinis kontraktas

Kalbant apie tarpasmeninius santykius, didžiausias dėmesys pamatinių islamo tekstų fone skiriamas santuokos institutui konkrečiai bei šeimos gyvenimui apskritai. Todėl verta išsamiau tai aptarti. Pradėkime nuo to, kad islame santuoka suprantama kaip teisiškai reguliuojamas socialinis kontraktas tarp vyro ir moters (ir jų šeimų). Muchamedas laikėsi nuostatos, kad tuoktis žmonės turėtų kaip galima anksčiau – lytinį susilaikymą jis laikė mažų mažiausiai yda. Todėl dažnai besituokiantieji būdavo dar paaugliai, kuriems visuose reikaluose atstovaudavo jų globėjai – tėvas ar, jo nesant, tėvo brolis. Taip islame susiformavo „sutartų“ santuokų tradicija – kai jauniesiems atstovaujantys tėvai tiesiog be jų žinios susitardavo dėl atžalų tuoktuvių.

Žinoma, jauniesiems turėdavo būti leista vienam kitą pamatyti (dažnai – pirmą kartą gyvenime) dar iki susituokiant, bet jų apsisprendimas pakeisti įvykių eigos praktiškai negalėjo. Dažniausiai iš pagarbos tėvams parinkti sutuoktiniai būdavo priimami nuolankiai. Tiesa, sūnūs dar iki pradedant santuokos procedūrą galėdavo tėvams įrodyti nenorį vesti konkrečios parinktos nuotakos, bet tai dažnai reikšdavo tik tiek, kad kita parinkta jiems turės besąlygiškai tikti.

Tokio dalyko kaip santuoka iš meilės musulmoniškoji teisė nenumatė, jo nepalaikė ir tradicija. Priežastis labai paprasta: dėl visuomenę persmelkusio lyčių atskyrimo, ne tos pačios šeimos vaikinai ir merginos praktiškai neturėdavo galimybių susitikti, nes vyrai ir moterys bendraudavo (studijuodavo, dirbdavo, linksmindavosi, melsdavosi) tik drauge su savo lyties atstovais. Viešumoje moterys dažnai dengdavo veidus, o apie pasikalbėjimą su vyrais negalėjo būti nė kalbos – toks elgesys būdavo suprantamas kaip amoralus, net nusikalstamas. Todėl vaikinui ar merginai pareiškus, kad norėtų tuoktis su mylimu žmogumi, tėvams veikiau kildavo įtarimų dėl netinkamo atžalų elgesio, o ne suteikdavo džiaugsmo, jog vaikas turi pasirinkęs antrą pusę. Meilė, kaip ji suprantama mūsų kultūroje, niekada nebuvo teigiamas veiksnys santuokai sudaryti. Kita vertus, niekas neneigė, kad sutuoktinių meilė stiprina santuoką.

Santuokos kaip kontrakto vaidmenį paliudija ir įstatymiškai numatyta vertinga dovana, kurią jaunojo pusė įteikia nuotakai. Tai dažniausiai būdavo brangakmeniai, perlai, papuošalai ar tiesiog pinigai. Ši dovana buvo suprantama kaip neliečiama privati žmonos nuosavybė, ištuokos ar našlystės atveju garantuosianti bent minimalų laikiną pragyvenimą be maitintojo likusiai moteriai. Ta pati islamiškoji teisė reglamentuoja, kokia turi būti dovanos vertė, kur dovana saugojama, kas ja disponuoja ir kokiais atvejais ji lieka žmonai, o kokiais – grįžta vyrui.

Išsituokusios moterys nenuvertinamos

Islamiškoji santuokos procedūra labai paprasta: dviejų liudininkų ir mečetei vadovaujančio teisininko akivaizdoje jaunieji sutuokiami virš Korano. Pačios šventės ir linksmybių teisė nereglamentuoja, tad jos skirtinguose kraštuose įvairavo.

Santuoka iš principo laikoma amžina, bet islamiškoji teisė nedraudžia išsituokti, žinoma, esant neišvengiamai būtinybei. Norint išsituokti, nereikia eiti į mečetę ar pas teisininką – užtenka, kad vyras tris kartus viešai pasako talaq – „ištuokta“. Tiesa, vienu ypu to padaryti nevalia – tarp kiekvieno talaq turi būti kelių savaičių tarpas, per kurį reikia dėti visokeriopas pastangas, kad santuoka neiširtų. Reikalui esant, sutuoktiniams turi pagelbėti ir jų tėvų šeimos.

Nesėkmės, t. y. ištuokos atveju, išskirtoji žmona praranda teisę gyventi vyro namuose ir paprastai grįžta į tėvų namus. Moteris, kuri gyvena viena, musulmoniškame pasaulyje aplinkiniams sukelia neigiamų minčių. Tačiau nors tam tikra neigiama išsituokusios moters žymė neabejotinai lieka, islamiškoji teisė išsituokusių moterų vis dėlto nenuvertina. Gal net priešingai – išsiskyrusi pilnametė moteris jau turi teisę pati pasirinkti vyrą, su kuriuo santuoka būtų sėkmingesnė.

Islamiškoji teisė įteisino daugpatystę: vienu metu vyras gali turėti iki keturių žmonų, kurios tiek tarpusavyje, tiek prieš savo vyro atžvilgiu turi lygias teises. Tai padaryta remiantis šiais Korano žodžiais (skyrius „Moterys“, 3 eilutė): „Jei baimintumėtės, kad negalėsite teisingai elgtis su našlaičiais, veskite jums patinkančias moteris: ir dvi, ir tris, ir keturias. Bet jei baimintumėtės, kad negalėsite būti joms teisingi, tuomet veskite vieną arba tai, ką teisėtai valdote. Taip bus tinkamiau, kad neiškryptumėte iš teisingo kelio“. Islamiškoji teisė primygtinai reikalauja, kad nebūtų jokio favoritizmo – negali būti „mylimiausios“ žmonos. Vyras privalo vienodai rūpintis visomis. Praktiškai daugpatystė nebuvo itin paplitusi – tik turtingesnieji galėjo ją sau leisti.

Moteris be šeimos tarsi išnyksta

Žvelgiant iš islamiškosios teisės perspektyvos, pagrindinis santuokos tikslas – įteisinti seksualinių poreikių patenkinimą ir su tuo tiesiogiai susijusį giminės pratęsimą. Už svetimavimą islame numatytos griežtos bausmės, bet susilaikymas (celibatas) smerkiamas kaip žalingas sveikatai.

Musulmoniškose kultūrose vaikai dažnai įvardijami kaip turtas. Neretai jie būdavo kone vienintelis šeimos turtas. Nors islamiškoji teisė kaip nors atskirai neskatina gimdyti, tradiciškai musulmoniškos šeimos buvo, o ir dabar tebėra didelės – moteriai gimdyti septynis ir daugiau kartų manoma esant normalu. O jei vyras vienu metu turėjo kelias žmonas, visai tikėtina, kad susilaukdavo daugiau nei tuzino vaikų.

Iki maždaug septynerių metų amžiaus berniukai ir mergaitės auginami kartu „moteriškoje“ namų dalyje: jie miega vienoje patalpoje, drauge žaidžia prižiūrimi moterų. Tačiau mažiesiems sulaukus septynerių, pradėjus juos mokyti religijos tiesų bei prievolių, berniukai perkraustomi į „vyriškąją“ namų dalį ir jų natūralus bendravimas su mergaitėmis bei moterimis nutrūksta. Tiesa, tos pačios šeimos vyrai ir moterys bendrauja „bendrojoje“ namo dalyje – svetainėje ar vidiniame namo kieme.

Atskirti berniukai ir mergaitės imami rengti jų lyčiai skirtiems vaidmenims: berniukai auklėjami būti patriarchais globėjais, atsakingais už priimamus sprendimus, o mergaitėms diegiamas nuolankumas, drovumas ir panašios savybės. Berniukai supažindinami su amatais ir verslais, mergaitės – su namų ruošos ir vaikų auginimo darbais. Islamiškoji teisė įteisina tokį tradiciškai musulmonų puoselėtą veiklos ir darbų padalijimą.

Apskritai islame moteris matoma tik per šeimos prizmę: ji gali būti dukra, sesuo, žmona arba motina, bet už šeimos teoriškai tarsi išnyksta. Socialinis moters pasaulis apsiriboja šeima bei namų erdve, ir nuo jų atsietos moters kaip socialaus individo įvaizdžio islame net nėra. Moralinę vertę moteris čia įgyja tik per šeimą, kurioje turi griežtai apibrėžtas funkcijas. Kalbėti apie moters socialinę padėtį islame – tai kalbėti apie jos padėtį šeimoje. Tokia poziciją padiktavo dar ikiislamiškoji arabų gyvensena, kuriai, su tam tikrais pakeitimais, Koranas suteikė islamo statusą.

Mišrios santuokos – taikiam islamo plitimui

Anot musulmonų, ideali santuoka įmanoma tik tarp musulmonų, bet islamiškoji teisė neuždraudė ir mišrių santuokų, nors, tiesa, labai apribojo jų spektrą. Musulmonė moteris negali tekėti už nemusulmono – vyras, prieš vesdamas musulmonę, privalo atsiversti į islamą. Tačiau musulmonas gali vesti kelių tikėjimų moteris: judėję, krikščionę, zaraostristę ir, kai kurių teisinių islamo tradicijų nuomone, sabiją. Tokiu atveju santuoka vyksta lygiai taip kaip ir tarp dviejų musulmonų, laikantis musulmoniškų tradicijų. Už musulmono tekančiai nemusulmonei moteriai neprivalu atsiversti į islamą nei prieš santuoką, nei po jos – vyras turi užtikrinti jai religinę laisvę. Vis dėlto tokioje santuokoje gimę vaikai „paveldi“ tėvo religiją, todėl yra musulmonai ir turi būti auklėjami islamo dvasia. Praktiškai tai dažnai sunku ar net neįmanoma – nemusulmonė motina neturi galimybės (o dažnai ir noro) auklėti savo dukras musulmoniška dvasia.

Kai vyras turi kelias žmonas, kurių viena – nemusulmonė, islamiškoji teisė nėra kaip nors išskirtinai palankesnė žmonai musulmonei. Tačiau kitatikė nepaveldi vyro turto, o musulmonė paveldi tam tikrą jo dalį. Kita vertus, nemusulmonės vaikai tėvo musulmono mirties atveju paveldi tiek pat, kiek ir jų netikri broliai bei seserys musulmonės vaikai.

Musulmonai nebuvo skatinami vesti kitatikes, bet islamiškos teisės duotas leidimas kurti mišrias santuokas gali būti laikytinas tam tikra prozelitizmo forma. Per mišrias santuokas, kuriose gimę vaikai statistiškai priskiriami musulmonų bendrijai, islamas taikiai plinta pasaulyje. Pastebėtina, kad moterys, kurios tekėdamos už musulmonų neketino atsiversti į islamą, dėl aplinkybių spaudimo anksčiau ar vėliau priima vyro religiją.

Reikėtų atskirai paminėti, kad santuoka tarp tos pačios lyties atstovų islamiškosios teisės požiūriu neįmanoma. Islamiškoji teisė itin griežta ne tik svetimavimui, bet ir homoseksualiems santykiams – tokie ryšiai baudžiami nuplakdinimu, o kai kada – ir mirtimi. Kita vertus, tai visai nereiškia, kad musulmoniškose visuomenėse homoseksualių santykių nėra – priešingai, jie gana plačiai paplitę.

Musulmoniškų kultūrų savitumai

Istoriškai musulmoniškose visuomenėse vyrai buvo uzurpavę beveik visas viešojo gyvenimo sritis: švietimo, religijos, ekonomikos bei politikos. Kai kurios moterys pasiekė pripažinimo vienoje ar kitoje šių sričių, bet tai veikiau nutiko dėl to, kad jos buvo kilusios ar priklausė elitui, o ne todėl, kad įvertintos jų pastangos ar talentai. Iki XX a. musulmonių visuomenėse moterimis dažnai nebuvo rūpinamasi net taip, kaip to reikalauja Koranas ir pranašo Suna: moterų mirtingumas buvo didesnis už vyrų – ypač tarp gimdyvių; raštingų moterų pasitaikydavo vos viena kita; jos neturėdavo daugumos tų teisių, kurias moterims formaliai suteikia islamiškoji teisė (skyrybos, teisė į nuosavybę, paveldėjimą, asmens laisvę).

Vis dėlto būtina pripažinti, kad XX–XXI a. moters padėtis musulmoniškose visuomenėse jei ne iš esmės, tai bent gerokai kinta: kai kuriuose kraštuose jos įgyja pilietinių teisių bei laisvių. Moterys jau gali balsuoti, užsiimti ekonomine veikla už šeimos ribų, įgyti išsilavinimą, gauna ne blogesnes nei vyrai medicinos paslaugas. Musulmoniškame pasaulyje jau esama moterų politikių – netgi pasiekusių aukščiausius valdžios sluoksnius. Imant kiekvieną musulmonišką kraštą atskirai, galima nesunkiai pastebėti, kad moters padėtis ir santykiai tarp lyčių jame priklauso nuo begalės sąlygų. Vertinant pagal vienus kriterijus, moterys gali būti matomos kaip lygiateisės su vyrais ir gerbiamos, pagal kitus – kaip į engiamos ir užguitos visuomenės narės.

Iš šio trumpo aptarimo galima padaryti kelias išvadas. Pirmoji būtų ta, kad islamiškoji teisė, remdamasi Korano ir Muchamedo pavyzdžiu, griežtai apibrėžė lyčių santykius. Viena jų išraiškų – santuoka – yra nuosekliai reglamentuojama socialinių santykių (tarp šeimų, bendruomenių ar net etninių grupių) dalis. Besituokiantys musulmonai iš anksto žino savo teises ir pareigas ir kas bus jų nesilaikant, nevykdant. Todėl, žiūrint formaliai, susidaro įspūdis, kad islamiškosios teisės siūlomas santuokos variantas yra tobulai sutvarkytas mechanizmas, teikiantis saugumą ir turintis tenkinti abi puses. Deja, tikrovėje tai nėra taip paprasta: musulmonų santuokos kenčia nuo tų pačių žmogiškųjų silpnybių bei ydų, kurios žeidžia ir krikščionių poras. Sustabdyti irstančių šeimų nepajėgia net tvirtas tikėjimas, nors musulmonų šeiminės nesantaikos rečiau baigiasi skyrybomis nei krikščionių.

Egdūnas Račius – Vilniaus universiteto TSPMI Azijos ir Afrikos studijų centro vedėjas. Straipsnis pirmą kartą skelbtas žurnale „Katalikų pasaulis“. Visos teisės priklauso „Katalikų pasaulio redakcijai, skelbiama redakcijai sutikus.

raktiniai žodžiai: 
Egdūnas Račius

Visos didžiosios religinės tradicijos vienaip ar kitaip reglamentuoja lyčių santykius. Islame tai daroma itin nuosekliai ir išsamiai – jau pamatiniuose šios religijos tekstuose vyrų ir moterų tarpusavio santykiams skirta daug dėmesio. Kalbėdama apie šeimos teisę, islamiškoji teisė plėtoja Korane bei pranašo Sunoje randamus nurodymus ir paverčia juos neatsiejama musulmoniškosios teisinės sistemos dalimi. 

Koranas ir Muchamedas apie moteris

Ką gi apie moteris bei lyčių santykius kalba Koranas ir pranašas Muchamedas?

Pirmiausia reikia pasakyti, kad nors Korano adresatas yra visa žmonija, per pranašą Dievas bendrauja išimtinai tik su vyrais." data-share-imageurl="">

Komentarai

JIS BUVO JAI ISTIKIMAS IKI PAT JOS MIRTIES, NES TIK TADA JIS VESDAVO NASLES, KURIU VYRAI BUVO MIRE IR NIEKAS JOMIS NESIRUPINO IR T.T. NERA NE VIENO HADISO, KUR PRANASAS BUTU TEIGES, KAD SUSILAIKYMAS YRA YDA. KORANE RASO, KAD JEI NEGALI VESTI - PASNINKAUK. <br /><br />"Gal net priešingai – išsiskyrusi pilnametė moteris jau turi teisę pati pasirinkti vyrą, su kuriuo santuoka būtų sėkmingesnė." - NETIESA. ISLAMAS SUTEIKE MOTERIAI TEISE SUTIKTI TEKETI AR NE, IR JAI NEREIKIA LAUKTI ANTRO KARTO, KAD JI GALETU ISSIRINKTI VYRA.<br /><br /> TIEK DAUG NETIKSLIU FAKTU PARASYTU ZMOGAUS, KURIS DESTO UNIVERSITETE. GEDA.

" NES TIK TADA JIS VESDAVO NASLES, KURIU VYRAI BUVO MIRE IR NIEKAS JOMIS NESIRUPINO IR T.T. NERA NE VIENO HADISO, KUR PRANASAS BUTU TEIGES, KAD SUSILAIKYMAS YRA YDA. KORANE RASO, KAD JEI NEGALI VESTI - PASNINKAUK. <br /><br />"Gal net priešingai – išsiskyrusi pilnametė moteris jau turi teisę pati pasirinkti vyrą, su kuriuo santuoka būtų sėkmingesnė." - NETIESA. ISLAMAS SUTEIKE MOTERIAI TEISE SUTIKTI TEKETI AR NE, IR JAI NEREIKIA LAUKTI ANTRO KARTO, KAD JI GALETU ISSIRINKTI VYRA.<br /><br /> TIEK DAUG NETIKSLIU FAKTU PARASYTU ZMOGAUS, KURIS DESTO UNIVERSITETE. GEDA.

TIEK DAUG NETIKSLIU FAKTU PARASYTU ZMOGAUS, KURIS DESTO UNIVERSITETE. GEDA.

siuolaikiniai ''musulmonai'' ziauriai iskraipe savo tikejima.gyvenu tarp ju ir matau kaip zodziai priestarauja poelgiams

siame straipsnyje daug pasenusios informacijos,idomu is kokios knygos istrauka...

Hassan he is very good husband!

Sveiki, Nezinau ar tai pavadinti zenklu ar atsitiktinumu, taciau pries susipazindama su vyru i mano rankas pateko dvi nuostabios knygos apie musulmonu arabu salis, tikejima "Tukstanciai sauliu skaisciu" ir to paties autoriaus knyga "Begantis pagal aitvara". Nesu girdejusi, maciusi ar bent pagalvojusi, koks didelis atsidavimas yra zmogaus zmogui, koks gilus tikejimas....po siu knygu susipazinau su arabu musulmonu gyvenanciu Londone, galbut nebutume bendrave, nes as nekalbejau angliskai, mokejau rusiskai ir vokiskai, tad jis kalbejo rusiskai, mes kasdien bendraudavo istisus vakarus, ir po savaites jau rodes kad mes pazystami istisus menesius. Po menesio bendravimo mes susitikome. Is pradziu galvojau kaip ir visi mes lietuviai, kad jie tik ziuri naudos..bet tai ne tiesa musu bendravimas nenutruko ir kasdien vis suartina mus...mes jau padaveme pareiskimus vedyboms, as nebuvau istekejusi, taciau auginu dvynukes viena jau 10 metu per tuos metus jokio panasaus vyro nebuvau sutikusi. jis neturejo seimos ir vaiku, taciau mane ir mano vaikus myli labiau nei tevas. Man vis dar sunku patiketi, taciau faktai ivykiai liudija priesingai. Lapkricio 14 diena as isteku. Esu laiminga ir tvirtai apsiprendusi. Esu mylima, gerbiama, priimama tokia kokia esu. Mes is karto nusprendeme, del tikejimo. As tuiu savo Dieva jis savo, niekada neversime vienas kito keisti tikejima, net nusprendeme usislaukti kudikio ir palikti teise jam rinktis tikejima. Mes gyvensime Europoje, tad dokumentus tvarkomes, kad jis gautu europietiska pasa, nesvarbu kur nuspresime gyventi ar londone, ar Lietuvoje ar jo salyje. Mane suzavejo jo rupestingumas, svelnumas, pagarba, svelnumas, meile, nuosirdumas ir atvirumas. Besalygiskas atsidavimas. Nenoriu sakyti nieko blogo apie lietuvius, taciau daugelis ju nevertina moteru lietuvaiciu. Musulmonai zino ko reikia moteriai, jie jos neuzdaro kaip daugelis mano namuose apkraudami vaikais ir buitiniais rupesciais, anaiptol, man atvaziuojant jis jau mane uzrase i anglu kalbos kursus, surado man automobili, ispirko pamokas, kad priprasciau vairuoti anglijoje, jei turesiu noro ir jegu net darba savo firmoje. As jauciuosi laiminga. Vestuvemis, visa ceremonija, svente, ziedais, viskuo pasirupino jis. Jis tik laukia manes atvaziuojant. Pamanysit tai pasaka? as daug laiko galvojau, kad sapnuoju, bet tai tiesa. Anksciau ir as vengiau ypatingai musulmonu, nes viska ka isgirsdavau tai tik bloga, atima vaikus parduoda isnaudoja moteris...baisu..is tikruju nieko panasaus. Kaip ir musu religija moderneja, moderneja ir ju. Jo seima siltai ir mielai mane prieme. Jauciuosi jus visu mylima kaip dukte sesuo. As laiminga ir svarbiausia mano mergaites laimingos. Taip, kad manau tarp visokiu saliu visokiu zmoniu pasitaiko ir nereikia is keleto pavyzdziu spresti aplamai apie tauta zmones, ju kultura. Kai susiduri su tikrove ji visikai ne tokia kokia mums piesa TV ir t.t. Sekmes lietuvaites, arabai vyrai nuostabus - zmonoms vaikams. Ji svelnus, mylintys, rupestingi, supratingi, atsidave, istikimi.

NIEKADA NEBUVAU NUSISTACIUS PRIES SENASIAS RELIGIJAS, NES JOS VISOS MOKO: PAGARBOS VIENAS KITAM. SIUO METU ESU PASIRASIUS VEDYBINE SUTARTI SU MUSULMONU, JAUCIUOS DIEVINAMA KAIP MOTERIS, MAMA, SESUO, ZMONA,,,,,,, MANAU , KAD VIESAI DEKLARUOJANTIEMS TIKINTIESIEMS LIETUVIAMS DAR TOLI IKI TOKIO RELIGINGUMO

sveiki idomu ar sios istorijos tikros kur jus rasote komentaruose as turiu drauga musulmona jis nori rimtesniu santikiu su manimi bet as bijau nes girdejau daug baisiu dalyku apie juos todel man idomu ar tai nebus didele klaida pas mane yra trys vaikai ir jam tai nera kliutis mano seima bijo kad nenukenteciau kaip ir priestarautu na vienu zodziu sako buti atsargiai nes ju tikejimas jiems svarbesnis uz gyvybe ar tai tiesa

mane irgi domina arabu tikras ikejimas, draugauju su arabu,betturiu tris vaikucius irjam tai visai nerupi,ar kas gali atsakyti i klausyma: patekus i arabu seima ar ano vaikai gales likti salia manes ar jie bus auklejami pagal ju tradicijas??? kolkas musu santykiai yra nuostabus,jis myli vaikus ir vaikai myli ji. jis labai svelnus ir rupestingas bet ar taip gali buti ir toliau?

Puslapiai