Vokietijos musulmonai neigia supirkinėjantys buvusių bažnyčių patalpas

Versija spausdinimui

Pirmadienį, spalio 8-ąją, pagrindinės Vokietijos musulmonų grupuotės paneigė, jog jie supirkinėjo tuščias Vokietijos bažnyčias tam, kad turėtų pakankamai patalpų laikyti savo pamaldoms.

Šiandien daugybė erdvių Vokietijos bažnyčių yra nebenaudojamos, o jų įėjimai yra užantspauduoti. Vokietijos gyventojai, kurie labai negausiai lanko sekmadienio Mišias, priešinasi savo švemtovių pardavimui.

Bekiras Alboga, koordinacinės tarybos, atstovaujačios keturioms pagrindinėms islamo organizacijoms, atstovas spaudai, sakė, jog “pagrindinės krikščionių bažnyčios iš principo prieštarauja, kad musulmonams būtų parduota dar daugiau bažnyčių.” B.Alborga pridūrė, jog apie šešetas Vokietijos mečečių anksčiau buvo naudojamos kaip krikščionių maldos namai.

Ayyubas Axelis Koehleris, Vokietijoje gimęs vienos mečečių grupės vadovas, pritaria teiginiui, kad neegzistuoja tendencijos supirkinėti buvusias bažnyčias.

“Aš asmeniškai tokiam supirkinėjimui nepritariu, nes manau, jog tai gali įžeisti krikščionių religinius jausmus”, – tvirtino A.A.Koehleris.

Vokietijos katalikų vyskupų konferencija patvirtino, kad Bonos mieste islamiškosioms organizacijoms iš principo nebuvo sudarytos sąlygos krikščioniškoms šventovėms pirkti.

Kaip tvirtina Vokietijos katalikų vyskupų konferencija, tyrimų duomenys rodo, jog 99 procentai katalikų bažnyčių šiandien tebėra naudojamos ir tebebus naudojamos dar mažiausiai dešimt metų. “Taigi nepanašu, kad atsiras laisvų bažnytinių patalpų”, – sakė Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos atstovė spaudai Martina Hoehns.

Islamiškas tyrimų centro “Vokietijos Islamo archyvas” duomenimis, Vokietijoje veikia 159 tradicinio stiliaus mečečių, dar 184 jau yra statomos ar planuojamos statyti.

Be to, veikia daugiau nei 2 600 netradicinių mečečių – tai yra pastatų, neturinčių nei minaretų, nei mečetėms būdingų kupolų – šios mečetės yra tiesiog įrengtos vietoj buvusių fabrikų ar visuomeninių pastatų.

DPA, Bernardinai.lt