Lygios galimybės ir diskriminacija

Versija spausdinimui

2007 m. gruodžio 10 d. Reval Hotel Lietuva konferencijų centre buvo organizuota baigiamoji konferencija „2007-Europos lygių galimybių visiems metų palikimas“.

Gausiai savo religinę bendriją atstovavo septintosios dienos adventistai. Be jų vadovo, juos atstovavo dar du dvasininkai. Reformatus atstovavo diak. R. Stankevičius, taip pat konsistorijos prezidentė, krt. Dr.R.Bareikienė, tiesa, oficialiai ji atstovavo Mokslo Tarybą. Dalyvavo ir Teisingumo ministerijos Religijų reikalų ir teisinio registravimo skyriaus vyr. specialistas Donatas Glodenis. Kitų religinių bendruomenių atstovai nebuvo pastebėti.

Konferenciją atidarė ir pasveikino Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, LR Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas. Konferenciją moderavo LTV žurnalistas Rimvydas Paleckis.

Pirmoje dienos pusėje, nors ir buvo prašoma laikytis reglamento, tačiau visi pranešėjai mažai to laikėsi ir klausimams laiko mažai likdavo. Tiesa visi pranešimai buvo gana išsamūs, įdomūs, paremti sociologiniais tyrimais. Seimo narė A.M.Povilionienė skatino spręsti moterų ir homoseksualų diskriminacijos problemą.

Socialinių tyrimų instituto pranešėjas supažindino su Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybėmis. Labai liūdna statistika, labai mažai besimokančių ar dirbančių žmonių šioje bendruomenėje. Įdomu tai, kad tarp įgijusių kažkokį išsilavinimą, ar visiškai nesimokiusiųjų, vėliau suradusių darbą, beveik nėra skirtumo. Išsilavinimas Romų bendruomenėje visiškai negarantuoja galimybės surasti darbą. Net 43 proc. apklausoje dalyvavusių romų nurodė, kad niekada neturėję formalaus darbo, bet 73 proc. teigia, kad šiuo metu norėtų dirbti. Tačiau vėl statistika parodė, kad labai mažas procentas jų kreipėsi į darbo biržas pagalbos darbo paieškoje. Iš tyrimo, vėlesnių pasisakymų, galima susidaryti įspūdį, kad yra daug spragų integruojant romų bendruomenę, tačiau to siekti žymiai aktyviau turėtų ne tik valstybinės institucijos, bet ir patys romai.

Kitas labai drąsus pasisakymas buvo apie lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teisių apsaugą. Nors buvo labai garsiai sakoma apie jų teisių pažeidinėjimą, nepakantumą ir netoleranciją, auditorija labai tolerantiškai išklausė, nors vaizdinės priemonės pristatymo metu tikrai daugeliui nebuvo priimtinos. Panašu, kad šiuo pristatymu buvo siekiama kuo garsiau ir drąsiau pasakyti bet ką, ir kad išgirstų ir padarytų įspūdį. Koks bus įspūdis - nesvarbu. Bet kokia reklama veiksminga...

Labai įdomus ir vertingas buvo Deimantės Šėporaitytės tyrimas apie neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokymosi galimybes. Tyrimas nustatė daug trūkumų mokymo įstaigose, Lietuvos universitetai labai mažai pritaikyti mokytis neįgaliesiems. Sunkios darbo paieškos galimybės. Daugelis neįgaliųjų dirba būtent neįgaliųjų organizacijose. Kitur jie nenoriai priimami. Sunkiausia įsidarbinti yra protinę negalią turintiems.

Sarmitės Mikulionienės pranešimo metu buvo pabandyta išsiaiškinti diskriminacijos dėl amžiaus esmę. Ši diskriminacijos forma skiriasi nuo kitų tuo, kad amžius, skirtingai nei kitos, visada visiems kinta. Buvo pristatytas tyrimas darbo rinkoje ir pažeidimai priimant į darbą ar siūlant jį.

Net du pranešėjai pristatė tyrimus dėl diskriminacijos religiniais klausimais. Statistika parodė, kad palankiausiai vertinamos tradicinės religinės bendruomenės - 85,6 proc. kitos svyruoja nuo 46,6 iki 5,3 proc. Įdomu pažymėti tai, kad tyrimas parodė, jog diskriminaciją dėl religinių įsitikinimų patyrė ne tik Naujųjų religinių judėjimų atstovai, bet ir visuomenėje gana teigiamai vertinami apklausti Katalikų bažnyčios informantai. Daugiausiai diskriminacijos dėl religijos pastebėta iš darbdavių (8), mažiau iš žiniasklaidos (5) ir mokslo įstaigų (3). Buvo sakoma, kad Lietuvoje oficialiai nėra valstybinės religijos, nors dauguma pripažino, kad tai dažniausiai neatitinka tikrovės. Buvo akcentuota, kad diskriminaciją yra patyrę Romos katalikai, Tikėjimo žodžio bendruomenė, sekmininkai, baptistai ir kt. Galima pasidžiaugti, kad evangelikų reformatų ir liuteronų šiame sąraše nebuvo. Gal būt galima būtų teigti, kad visuomenė teigiamai žiūri į tradicines, protestantiškas bažnyčias. Tačiau ar valstybė gali nustatyti religinių bendruomenių tradiciškumo kriterijus?

Po pertraukos buvo pristatytas socialinės reklamos kampanija ir galimybės, galimas poveikis visuomenei. LTV žurnalistė V.Baublienė pristatė TV laidų ciklą susietą su lygių galimybių situacija Lietuvoje. Ji bus transliuojama per Lietuvos televiziją ir vadinsis "Asmens kodas".

Po pietų konferencijos dalyviai rinkosi į tris darbo grupes, kuriose diskutavo apie galimybę pasirašyti rezoliuciją. Rezoliucijos tekstas nebuvo labai aiškus ir konkretus, keliantis abejonių daugeliui. Sunku buvo įvardyti kam ši rezoliucija bus skirta, na ir jos autoriai irgi nelabai norėjo prisistatyti. Todėl ji nebuvo pasiūlyta pasirašinėti, o tik tobulinti ir svarstymui persiųsti dalyviams elektroniniu būdu. Konferencijos pabaigoje buvo pristatytas darbas grupėse ir buvo apdovanoti žurnalistai, rašę lygių galimybių srityje ir čia daugiausiai nusipelnę.

Po konferencijos uždarymo, visi dalyviai buvo pakviesti pakilti ir pasivaišinti Skybar'e, kur koncertavo juodaodžių "Afroband" grupė.

Daugiau apie lygių galimybių tarnybą ir jos veiklą galima skaityti: www.lygybe.lt

Konferencija, kalbos ir tikrovė

Labai keista ir simboliška, kad lygių galimybių konferencijos, kurioje buvo labai daug ir garsiai kalbama apie homoseksualų teises, jų diskriminaciją, apie moterų ir vyrų lygių teisių pažeidinėjimus, apie tikrai aktualias invalidų integracijos problemas, diskriminaciją dėl tikėjimo ar religijos, kitas daugiau ar mažiau pažeidžiamas grupes, beveik išvakarėse įvyko išpuolis prieš krikščionių bendriją "Tikėjimo žodis" Ši krikščionių bendrija neseniai ant savo pastato, kuriame vyksta religinės apeigos, o taip pat įsikūrusi privati krikščioniška mokykla, pakabino kryžių ir savo bendrijos pavadinimą. Nepraėjo nė mėnuo ir sulaukėme rezultatų. Gruodžio 8 d. naktį iš penktadienio iš šeštadienį, devynių langų stiklai buvo sudaužyti...

Neseniai lankėmės Baltarusijoje, ten girdėjome, kad diskriminuojamos kitokios nei stačiatikių išpažinimo bendruomenės, jiems trukdoma registruotis, įsigyti nekilnojamą turtą, tačiau negirdėjau apie vandalizmo aktus. Lietuvoje ne tik vartomi kryžiai kapinėse, bet ir siaubiami maldos namai. Minėtose patalpose taip pat veikia ir privati krikščioniška mokykla, kurioje mokosi įvairių konfesijų mokiniai. Pedagogai taip pat priklauso įvairioms krikščioniškoms bendrijoms. Ši informacija apie religinio pobūdžio išpuolį buvo išplatinta visiems konferencijos "2007-Europos lygių galimybių visiems metų palikimas" dalyviams, įdomu kiek į tai atsilieps, kas pareikš bent moralinę paramą?...

Diak. Raimondas Stankevičius

Šaltinis: www.ref.lt 

raktiniai žodžiai: