NRTIC atkreipė Krašto apsaugos ministerijos dėmesį į diskriminacinį rengiamo Vyriausybės nutarimo turinį

Versija spausdinimui

Atsakydama į Krašto apsaugos ministerijos prašymą pateikti pastabas derinamam Vyriausybės nutarimui „Dėl karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ NRTIC pasiūlė ministerijai atkreipti dėmesį į skirtingas religijas išpažįstančių asmenų lygiateisiškumo požiūriu abejotinas nutarimo projekto dalis.

Krašto apsaugos ministerijos rengtame teisės akte buvo siūloma nustatyti, kad šauktiniai, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali atlikti karo prievolės su ginklu, jų prašymus dėl alternatyvios tarnybos nagrinėjančiai komisijai galėtų pateikti ne tik asmeninius argumentus, kodėl su ginklu jie tarnauti negali, bet ir dokumentus, liudijančius jų priklausomybę tam tikrai religinei bendruomenei ar bendrijai. Deja, teisės akte tokia galimybė buvo numatyta tik tradicinėms religinėms bendruomenėms priklausantiems šauktiniams.

NRTIC 2011-10-28 išsiųstame rašte Krašto apsaugos ministerijai nurodė, kad su tokia formuluote nesutinka, nes ji neatitinka paties teisės akto tikslo, neatitinka Lietuvos Republikos Konstitucijos ir Karo prievolės įstatymo, o taip pat sudaro prielaidas diskriminuoti asmenis dėl jų religijos ar įsitikinimų.

NRTIC rašte rašoma:

„Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad „Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.“ Konstitucija nenurodo, dėl kokių priežasčių asmuo gali rinktis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šias priežastis nurodo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis: „Kiekvienas asmuo dėl savo religinių įsitikinimų vietoj privalomos karinės tarnybos gali pasirinkti alternatyvią (darbo) tarnybą.“ Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kad alternatyviąją tarnybą gali rinktis tik tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausantys (tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikėjimą išpažįstantys) asmenys. Pažymėtina, kad tokią pačią teisę – neišskiriant tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų tikinčiųjų – numato ir Karo prievolės įstatymas, kurio 17 straipsnio 1 dalis nustato:

„Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti <...> gali <...> pateikti <...> prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu.“

Iš aukščiau pateiktos LR Karo prievolės įstatymo nuostatos matyti, kad šauktinis, pageidaujantis atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi pateikti prašymą, kuris turi būti pagrindžiamas religiniais ar pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu. Manytina, kad keičiamo Vyriausybės nutarimo „Dėl karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ papildymo 7.5 punktu tikslas yra būtent – sudaryti šauktiniui galimybę ne tik prašyme išdėstyti subjektyvius savo religinius įsitikinimus, bet ir pagrįsti juos savo priklausymu konkrečiai religinei bendruomenei, kurios religinis mokymas draudžia imti ginklą į rankas. Tokia galimybė – pateikti dokumentą apie priklausymą religinei bendrijai – turi būti sudaryta ne tik tiems, kurie priklauso tradicinėms religinėms bendrijoms, bet ir tiems, kurie priklauso kitoms (tradicinėmis neesančioms) religinėms bendrijoms. Kaip žinia, tokių religinių bendruomenių ir bendrijų registravimo tvarką nustato religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. Nurodymas teisės akte, kad galima pateikti dokumentą tik apie priklausymą tradicinei religinei bendrijai, sudaro prielaidas atmesti dokumentus, kuriais pateikiama informacija apie priklausymą tradicine neesančiai religinei bendrijai, ir tokiu būdu apriboti šauktinio galimybes pagristi savo religinius įsitikinimus.

Taip pat reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje nėra tokios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, kurios religiniai įsitikinimai draustų imti ginklą į rankas (tai yra, kurios religiniai įsitikinimai būtų pacifistiniai). Taigi, toks dokumentas niekada negalės pagrįsti pacifistinių religinių įsitikinimų, ir jo nurodymas teisės akte yra absoliučiai betikslis.“

Šiuo raštu NRTIC taip pat atkreipė Krašto apsaugos ministerijos dėmesį, kad Vyriausybės nutarimo „Dėl karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projekte liko neatsižvelgta į Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro pasiūlymą į komisijos sudėtį įtraukti religijos mokslų ekspertus. NRTIC manymu, religijos mokslų ekspertai turėtų būti geriau susipažinę su įsitikinimais religinių bendruomenių, kurių nariai negali tarnauti su ginklu, todėl siūlė sudaryti galimybes į komisiją, nagrinėjančią šauktinių prašymus dėl alternatyvios krašto apsaugos tarnybos, įtraukti religijos mokslų specialistus.

NRTIC taip pat atkreipė Krašto apsaugos dėmesį  į  Karo prievolės įstatymo 17 str. 2 d. nuostatą, kuria numatyta, kad minėta komisija sudaryta, be kita ko, ir iš tradicinių religinių bendruomenių atstovų. NRTIC manymu paradoksalu yra tai, kad klausimus dėl daugiausiai netradicinių religinių bendrijų narių įsitikinimų nuoširdumo įvertinimo sudaroma galimybė spręsti būtent tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams. Rašte NRTIC išreiškė nuomonę, kad tokia įstatymo formuluotė išlieka problemine ir turėtų būti sprendžiama Krašto apsaugos ministerijai parodant iniciatyvą ir pasiūlant minėto įstatymo pataisas, kurios nesudarytų ateityje prielaidų tradicinėmis nesančių religinių bendruomenių ir bendrijų narių diskriminacijai.

raktiniai žodžiai: