Šventasis Sostas remia Konvencijos dėl tarptautinio terorizmo sukūrimą

Versija spausdinimui

Šitokią poziciją išreiškė arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas prie Jungtinių Tautų Organizacijos, šiuo metu vykstančioje 61 JTO generalinėje asamblėjoje.

Paskutiniaisiais metais, pažymima arkivyskupo Migliore kalboje, tarptautinis terorizmas įgijo iš politinių, ekonominių ir technologinių elementų sudaryto tinklo pavidalą. Tarptautinis terorizmas peržengė kurios nors valstybės nacionalines ribas ir grasina visam pasauliui. Tokia padėtis ir grindžia tarptautinio teisinio instrumento – Konvencijos dėl tarptautinio terorizmo – būtinybę.

Šventasis Sostas įsitikinęs, anot arkivyskupo Migliore, kad diskutuojant kokia turėtų būti ši konvencija, negalima supriešinti antiteroristinių priemonių ir žmogaus teisių. Žmogaus teisės yra bet kokios antiteroristinės strategijos tikslas, antiteroristinės priemonės turi joms pasitarnauti.

Didžiausias terorizmo nepriimtinumo motyvas yra būtent visiškas pamatinės žmogaus teisės į gyvybę ir orumą pamynimas. Teroristai pasinaudoja nekaltais žmonėmis ar net ištisomis bendruomenėmis kaip priemonėmis siekti savų tikslų, apsaugoti save ir savo ginklus. Neretai dėl tų tikslų nekalti žmonės yra paaukojami.

Vis dėlto, antiteroristinės strategijos neturėtų žmogaus teisių išmainyti į saugumą. Kitaip yra rizikuojama, kad tos vertybės, kurias būtent stengiamasi apsaugoti, bus sukompromituotos, o terorizmas tokiame kontekste kai kurių žmonių akyse gali pasirodyti pateisinamas ir garbingas.

Kita vertus, taip pat ir teroristų atžvilgiu išlieka pareiga gerbti žmogaus gyvybę ir orumą, kaip tai įtvirtinta tarptautinėje humanitarinėje teisėje.

Teisėtumas ir juridinis tikrumas yra žmogaus teisių gynimo šerdis. Todėl Konvencija dėl tarptautinio terorizmo turėtų labai aiškiai pasakyti, kad nėra jokio žmonių ar bendruomenės žudymo bei žalojimo pateisinimo.

Net teisė priešintis neteisingai valdžiai, siekti nacionalinio išsilaisvinimo neturi tapti žudymo ir prievartos veiksmais. Teroristai dažnai save pateisina neva kova už vargšus. Bet tai melaginga, nes terorizmas mažina tarptautinį solidarumą, taip pakenkdamas milijonams vyrų ir moterų.

Terorizmas yra kultūrinis fenomenas, bet su minuso ženklu. Tai, tam tikra prasme, anti-kultūra ir anti-civilizacija, iškraipytas realybės suvokimas, ksenofobiniai kompleksai, suvokiant visus aplinkinius kaip grėsmę. Tad kovojant prieš terorizmą nepakanka teisinių instrumentų ir teisėsaugos persekiojimo, bet reikia ir kultūrinių instrumentų, kurie pasiūlytų taikias alternatyvas neteisingoms situacijoms spręsti.

Nes, pažymėjo Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas, terorizmas lengviau priimamas ten, kur yra politinės, ekonominės priespaudos sąlygos bei socialinė atskirtis. Tad didesnis teisingumas pasaulyje prisidėtų prie terorizmo fenomeno mažėjimo.

Vis tik, dar kartą pabrėžė arkivyskupas Migliore, neteisingumo situacijos negali būti terorizmo pateisinimas.

Atskirą vaidmenį kovoje su terorizmu turi religijos ir tarpreliginis dialogas. Kadangi teroristai dažnai ciniškai naudojasi religija, religijos turi parodyti, kad prievartos pamokslavimas nėra autentiška religijos dimensija, turi skleisti taikos ir pagarbos kultūrą. Juo labiau, kad istorija pateikia taikaus dialogo ir pasipriešinimo, galinčio iš esmės pakeisti neteisingą situaciją ir ją palaikančias struktūras, pavyzdžių.

Vatikano radijas