Massimo Introvigne
„Naujojo religingumo sąmonė“ - tai plati sąvoka, kurią religijos tyrinėtojai naudoja šiuolaikinio religingumo, tarpstančio pirmiausia Vakaruose bei esančio už tradicinės bendruomenės ir institucinės religijos ribų, tapatybei apibrėžti.
Irena Vaišvilaitė
Gegužės mėnesį Vatikane vyks pasitarimas, skirtas Naujojo religingumo keliamoms sielovados problemoms. Kalbama apie naujo, sielovadai skirto dokumento rengimą. Apie Naująjį religingumą ir naujus religinius sąjūdžius Katalikų bažnyčioje svarstoma jau kelintas dešimtmetis, per pastarąjį dešmtmetį įvyko du Europos katalikų vyskupų konferencijų konferencijos surengti susitikimai, skirti Naujiesiems religiniams judėjimams ir naująjam religingumui.
Massimo Introvigne
Pirmoji „kova su kultais“ , – jos metu tiek naujų religinių judėjimų tyrinėtojai, tiek ir karingieji antikultistai bandė įteigti valdžiai bei visuomenei, jog kiekvienas jų teiginys apie kontroversiškas religines grupes yra kuo kruopščiausiai pamatuotas, – aršiausiai vyko nuo 1978 (Jonestown’o tragedija) iki 1990 metų. Simbolinis jos pabaigos taškas – Fishman byla, kurioje buvo atmesti kaltinimai smegenų plovimu, esą vykdomu Scientologijos bažnyčios. Šios bylos nutartis pademonstravo, jog antikultinės smegenų plovimo teorijos teisiškai nėra traktuojamos kaip mokslinės. Fishman bylos baigtis (nors vėliau būta bylų, kuriose teismas nebuvo toks ryžtingas) reiškė labai svarbų antikultininkų stovyklos pralaimėjimą. 1993 metų Waco įvykiai Jungtinėse Valstijose nepakeitė šio požiūrio: didžioji mokslininkų, politikų bei žiniasklaidos dalis linko kaltinti ne tiek religinę grupę, kiek Federalinį tyrimų ir Alkoholio, tabako bei šaunamųjų ginklų kontrolės biurus dėl neapgalvotų veiksmų incidento metu. Po Waco būta ir kitų, ne mažiau tragiškų įvykių, kurie, atvėre kelią „antrajai kovai su kultais“ paskutinio XX a. dešimtmečio antrojoje pusėje.
Andrius Navickas
Pagrindinė šios apžvalgos mintis yra išsakyta pačiu pavadinimu. Mano įsitikinimu, šiuolaikinė sekuliari visuomenė yra puiki erdvė reikštis tokiam fenomenui kaip "Naujasis amžius" (New Age). Kita vertus, Naujojo amžiaus tipo religingumas turi gilias istorines šaknis. Pagrindinis jo gyvasties šaltinis – tai viena svarbiausių žmogaus pagundų įveikti savo ribotumą, tapti Gyvybės bei Pažinimo medžių šeimininku. Sekuliarizuotoje visuomenėje tokia pagunda yra ypač stipri.
Šiame pranešime kalbėsiu apie naujojo religingumo fenomenų tyrimų problemiškumą ir tai, kiek tokie tyrimai gali būti „objektyvūs“. Naujojo religingumo tyrimai, lyginant su kitų religinių fenomenų analize, turi specifinių problemų – tokių tyrimo objektai dažnai būna marginalizuoti, uždari, apgaubti kontroversijų šleifu. Į visa tai turi būti atsižvelgta, ieškant tinkamos tokiems tyrimams metodologijos.