EŽTT

Religinių bendruomenių diferenciacija Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos šviesoje

Donatas Glodenis

Valstybės ir bažnyčios simboliai - greta (asociatyvi nuotrauka)

Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. LTSR konstitucijos 50 straipsnio pakeitimu, kartu pripažįstant religines bendruomenes kaip kolektyvinius subjektus (juridinius asmenis). Religijos laisvė ir visų asmenų lygybė prieš įstatymą buvo įtvirtinta ir 1990 m. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinės meditacijos centro „Ojas“ lankytojos skundą dėl teisės į religijos laisvę pažeidimo

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėEuropos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Neringos Mockutės peticiją prieš Lietuvą (Nr. 66490/09), kurioje, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), pareiškėja skundžiasi, kad informacijos apie jos gydymą viešinimas televizijos laidoje ir šios informacijos pateikimas jos motinai pažeidė jos teisę į privatumą. Taip pat pareiškėja, remdamasi Konvencijos 9 straipsniu (minties, sąžinės ir religijos laisvė), skundžiasi, kad psichiatrijos ligoninėje buvimo metu jai buvo apribota galimybė išpažinti religiją.

raktiniai žodžiai: 

Puslapiai