Europos Žmogaus Teisių Teismas birželio 7 dieną nusprendė, kad Lietuvos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos sistema neatitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos reikalavimų, nes neužtikrina „prieštaravimo dėl sąžinės“ teisės, nesudaro galimybės vietoje karo prievolės atlikti visiškai civilinę darbo tarnybą. Pasak teismo, Lietuva tokiais savo veiksmais pažeidė savo piliečio, išpažįstančio Jehovos liudytojų tikėjimą, minties, sąžinės ir religijos laisvę.
Peticiją prieš Lietuvą pateikęs Stanislav Teliatnikov nuo 2015 m., kai buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje ir išreiškė nesutikimą atlikti tarnybą su ginklu bei prašymą atlikti visiškai civilinę alternatyviąją tarnybą, bylinėjosi su Lietuvos valdžios institucijomis. Nors Teliatnikov nebuvo nubaustas už atsisakymą atlikti karinę tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad jo sąžinės ir religijos laisvę pažeidė pats faktas, kad tokios pasekmės galėjo kilti, ir, kad valstybė jam nepasiūlė tikros, faktiškai visose Europos Tarybą sudarančiose valstybėse pripažįstamos galimybės dėl sąžinės prieštaravimo atlikti visiškai civilinę tarnybą.
Teismas pažymėjo, kad valstybės institucijos Lietuvoje nesugebėjo suderinti valstybės ir individo interesų, neatleisdama Jehovos liudytojo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos bei nesuteikdama jam realios civilinės tarnybos alternatyvos. Europos Žmogaus Teisių Teismas griežtai kritikavo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, kuria visuomenės interesas yra neproporcingai iškeliamas virš piliečio teisių.