Vyksta žmogaus teisių „Oskarų“ nominantų paieška

Praėjusią savaitę prasidėjo šeštųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų kandidatų atranka. Visuomenė jau gali siūlyti labiausiai 2018 metais įsiminusias žmogaus teisių iniciatyvas.

Per šešerius apdovanojimų gyvavimo metus laureatais jau tapo pusšimtis asmenų ir organizacijų. Tarp jų – lietuviškojo #MeToo herojė aktorė Erika Račkytė, grupės „Skamp“ ir „Biplan“, a. a. profesorius Leonidas Donskis, aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič su iniciatyva „Moterys kalba“, aktorius Dominykas Vaitiekūnas kartu su platforma „Išgirsti“ bei daugybė kitų pilietinių projektų.

Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, ilgas nominantų ir laureatų sąrašas tarsi šlovės alėja pažymi ryškiausias žmogaus teisių žvaigždes.

Seimas pritarė Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato grąžinimui tikintiesiems

2018 m. spalio 9 d. rytiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė (80–ia balsų už, susilaikė 0, prieš 0) nutarimą Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios- Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai- Sinodui natūra“, projektas (Nr. XIIIP-2368(2). Projekto antrą variantą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pirmininkė Guoda Burokienė) narys Povilas Urbšys.

Svarstymas dėl Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato nuosavybės klausimo pateikimo Seime  vyko rugsėjo 20 d. Ir rugsėjo 26 d. Savivaldybių ir valstybės valdymo komitetas (pirmininkė Guoda Burokienė) - bažnyčios grąžinimui pritarė vienbalsiai.

Gavusi Seimo pritarimą galutinį sprendimą dėl pastato grąžinimo tikintiesiems turi priimti Vyriausybė.

raktiniai žodžiai: 

Religinių bendruomenių diferenciacija Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos šviesoje

Donatas Glodenis

Valstybės ir bažnyčios simboliai - greta (asociatyvi nuotrauka)

Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. LTSR konstitucijos 50 straipsnio pakeitimu, kartu pripažįstant religines bendruomenes kaip kolektyvinius subjektus (juridinius asmenis). Religijos laisvė ir visų asmenų lygybė prieš įstatymą buvo įtvirtinta ir 1990 m. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme.

NLĮF pradeda įgyvendinti institucinio stiprinimo projektą

Š. m. rugsėjo mėnesį Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui (NLĮF) priklausančios organizacijos, tarp kurių yra ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, pradeda įgyvendinti nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą, kurio tikslas – stiprinti NLĮF NVO koalicijos veiklą.

raktiniai žodžiai: 

Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai suteiktas valstybės pripažinimas

Ketvirtadienį, 2016 m. lapkričio 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas nutarė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinės bendrijos kultūrinį, dvasinį ir socialinį palikimą. Anksčiau valstybės pripažinimas buvo suteiktas Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.

raktiniai žodžiai: 

NRTIC publikavo lankstinuką apie ateizmą

NRTIC išleido lankstinuką apie ateizmą. Lankstinuko įvade rašoma:

Sokratas buvo nuteistas mirties bausme dėl nepagarbos dievams, o nuo tada praėjus daug amžių, Nyčė pareiškė, jog Dievas miręs. Net ir šiuolaikinėse visuomenėse vis dar egzistuoja nesutarimai vertinant ar bandant apibrėžti, kas yra ateizmas ir ateistai. Iš pirmo žvilgsnio ateizmo sąvoka gali atrodyti paprasta. Graikiškas priešdėlis a- reikia ne/be, o theos – dievas. Taigi, pati sąvoka nurodo poziciją „be dievo“. Dažniausiai ateizmas suvokiamas kaip tikėjimo Dievu nebuvimas. Ankstesniais istoriniais laikotarpiais šis terminas buvo naudojamas apibūdinti eretiškiems įsitikinimams arba įvardinti tikėjimą, jog Dievas nesikiša į pasaulyje vykstančius procesus. Šiuolaikiniai ateistai labiau linkę laikytis pozicijos, jog ateizmas gali reikšti teistinio tikėjimo trūkumą arba aktyvų tikėjimo neigimą. Vis dėlto, būtina atsižvelgti, jog ateizmas yra gana kompleksiškas terminas, tad pozicijos, kurių laikos ateistai gali būti skirtingos. Ateistai, sekuliarūs humanistai, laisvamaniai, skeptikai, agnostikai, nereligingi, netikintieji, antiteistai, natūralistai, materialistai ir dar daugiau kitų kategorijų  gali būti siejamos su ateizmu.

Puslapiai