Lietuvos visuomenė ir religinės mažumos: brėžiant socialinės įtraukties kontūrus

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Kovo 21 d. 14-18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje (III a.) vyks apskritojo stalo diskusija „Lietuvos visuomenė ir religinės mažumos: brėžiant socialinės įtraukties kontūrus“. Diskusijoje bus aptariami religinių mažumų santykiai su valstybe, visuomene ir žiniasklaida šiuolaikinėje Lietuvoje, o taip pat bus pristatyti visuomenės apklausos apie požiūrį į religines mažumas duomenys.
Kviečiame renginyje aktyviai dalyvauti žurnalistus, religinių bendruomenių atstovus, politikus ir visus, kuriuos domina, kuo gyvena Lietuvos religinės mažumos.

raktiniai žodžiai: 

Diskusija dėl valstybės pripažinimo Romuvai Nacionaliniame žmogaus teisių forume

Kviečiame pasižiūrėti diskusiją dėl valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, kuri įvyko 2021 m. gruodžio 10 d. nacionaliniame žmogaus teisių forume.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ prašymas suteikti valstybės pripažinimo statusą sukėlė viešas diskusijas apie religijos laisvės užtikrinimą Lietuvoje, o taip pat paskatino permąstyti valstybės ir religijos santykius. Poros metų trukmės viešas diskusijas vainikavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuris buvo palankus „Romuvos“ bendrijai, pripažindamas, kad buvo apribota religijos laisvė bei iškėlė daug klausimų apie esamą religijos ir valstybės santykį, kitų religinių bendruomenių dalyvavimą jame.

raktiniai žodžiai: 

Religinės mažumos sovietmečiu: susitikimai imituojant uogavimą miške ir nuolatiniai valdžios patikrinimai

Milda Ališauskienė, Nacionalinio žmogaus teisių forumo nuotr.

„Artėjant šventėms, daugelis vis dar prisimena pasakojimus, kaip sovietiniu laikotarpiu žmonės švęsdavo religines šventes užsitraukę užuolaidas, slėpdamiesi – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pranešime spaudai cituojama universiteto profesorė Milda Ališauskienė, kuri kartu su kolegomis atliko tyrimą apie religines mažumas sovietinėje Lietuvoje.

„Pats sovietinės valdžios priešiškumas religijai gali būti įvairiai aiškinamas, bet svarbu pabrėžti, kad tai buvo politinis režimas, kurio priešiškumas religijai pirmiausia kilo iš valstybės noro kontroliuoti, pajungti visas religines organizacijas savo tikslams, nors oficialiai sąžinės laisvė ir nebuvo uždrausta“, – teigia VDU profesorė M. Ališauskienė.

Pasak jos, Katalikų Bažnyčios kronika ir kiti istoriniai šaltiniai liudija apie žmonių pastangas išlaikyti savo tikėjimą ir jo praktikas sovietmečiu bei atskleidžia, su kokiomis kliūtimis jie susidurdavo.

raktiniai žodžiai: 

Skelbiami straipsnių konkurso apie religijas nugalėtojai

PRANEŠIMAS SPAUDAI, 2021-07-05

Finišo liniją pasiekė kūrybinis rašinių konkursas „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje“, kurį organizavo Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras kartu su partneriais - Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija.

Lietuvos žurnalistai buvo kviečiami konkursui pateikti tiek nuo 2020 metų pradžios žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius, tiek dar nepublikuotas, paruoštas spaudai, žurnalistų asmenine iniciatyva sukurtas publikacijas.

Konkursui pateiktų darbų spektras buvo įvairus tiek tematine, tiek geografine prasme - konkursinių publikacijų autoriai – tai žurnalistai profesionalai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų regionų. Ne vienas autorius pateikė ir po tris savo publikacijas apie religijas ir įsitikinimų laisvę Lietuvoje. Sudaryta komisija (Milda Ališauskienė, Aurelija Arlauskienė, Ginas Dabašinskas ir Gerimantas Statinis) darbus vertino pagal konkurso nuostatuose numatytus kriterijus – kūrybiškumą (autoriaus kuriamojo darbo požymius publikacijoje); originalumą (temos traktuotės savitumą); temos analizės gelmę, publikacijos (straipsnio) atitikimą temai ir aktualumą; teksto kalbą (sklandumą, raiškos ypatumus).

Analoginiu būdu įamžinęs atlaidus Virgilijus Usinavičius – fotografijų konkurso nugalėtojas

Baigėsi Naujųjų religijų informavimo ir tyrimų centro kartu su LŽS ir NŽKA vykdyto projekto „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją“, fotografijų konkursas.

Nuotoliniu būdu dirbusi komisija atrinko geriausiųjų trejetuką. Į konkursą buvo pateikta bemaž 200 darbų, sukurtų per pastaruosius, pandeminius, metus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vienas vertintojų, Jonas Staselis, pasidžiaugė, kad fotografai rado būdų save realizuoti net ir tada, kai regis viskas buvo uždaryta, nevyko jokie renginiai.

Komisijos nariai darbus atrinkinėjo nuotoliniu būdu, nesitardami tarpusavyje. Jie skyrė balus ir per kelis turus buvo išrinktas nugalėtojų trejetukas.

raktiniai žodžiai: 

Straipsnių konkursas apie religijas – dalyvaukite!

Tęsiasi kūrybinis rašinių konkursas „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje“, kurį organizuoja Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras kartu su partneriais - Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija. Atkreipiame kolegų dėmesį, kad konkursui galima pateikti ne tik nuo 2020 metų Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius, bet ir dar nepublikuotus, paruošus spaudai, žurnalistų asmenine iniciatyva sukurtas publikacijas. Iki pratęsto konkurso pabaigos – birželio 20 d. (imtinai) liko visai nedaug – paskubėkite, nes laukia ne tik diplomai, bet ir piniginiai prizai!

Kviečiame pateikti darbus el. paštu: straipsniukonkursas@gmail.com arba paštu: Lietuvos žurnalistų sąjungai (Jogailos 11, LT – 01116, Vilnius). Siunčiant nurodyti: konkursui „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje“.  Darbus vertins sudaryta žurnalistų kūrėjų komisija: Aurelija Arlauskienė, Ginas Dabašinskas ir Gerimantas Statinis.

raktiniai žodžiai: 

Puslapiai