Religinių bendruomenių diferenciacija Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos šviesoje

Donatas Glodenis

Valstybės ir bažnyčios simboliai - greta (asociatyvi nuotrauka)

Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. LTSR konstitucijos 50 straipsnio pakeitimu, kartu pripažįstant religines bendruomenes kaip kolektyvinius subjektus (juridinius asmenis). Religijos laisvė ir visų asmenų lygybė prieš įstatymą buvo įtvirtinta ir 1990 m. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme.

NLĮF pradeda įgyvendinti institucinio stiprinimo projektą

Š. m. rugsėjo mėnesį Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui (NLĮF) priklausančios organizacijos, tarp kurių yra ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, pradeda įgyvendinti nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą, kurio tikslas – stiprinti NLĮF NVO koalicijos veiklą.

raktiniai žodžiai: 

Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai suteiktas valstybės pripažinimas

Ketvirtadienį, 2016 m. lapkričio 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas nutarė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinės bendrijos kultūrinį, dvasinį ir socialinį palikimą. Anksčiau valstybės pripažinimas buvo suteiktas Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.

raktiniai žodžiai: 

NRTIC publikavo lankstinuką apie ateizmą

NRTIC išleido lankstinuką apie ateizmą. Lankstinuko įvade rašoma:

Sokratas buvo nuteistas mirties bausme dėl nepagarbos dievams, o nuo tada praėjus daug amžių, Nyčė pareiškė, jog Dievas miręs. Net ir šiuolaikinėse visuomenėse vis dar egzistuoja nesutarimai vertinant ar bandant apibrėžti, kas yra ateizmas ir ateistai. Iš pirmo žvilgsnio ateizmo sąvoka gali atrodyti paprasta. Graikiškas priešdėlis a- reikia ne/be, o theos – dievas. Taigi, pati sąvoka nurodo poziciją „be dievo“. Dažniausiai ateizmas suvokiamas kaip tikėjimo Dievu nebuvimas. Ankstesniais istoriniais laikotarpiais šis terminas buvo naudojamas apibūdinti eretiškiems įsitikinimams arba įvardinti tikėjimą, jog Dievas nesikiša į pasaulyje vykstančius procesus. Šiuolaikiniai ateistai labiau linkę laikytis pozicijos, jog ateizmas gali reikšti teistinio tikėjimo trūkumą arba aktyvų tikėjimo neigimą. Vis dėlto, būtina atsižvelgti, jog ateizmas yra gana kompleksiškas terminas, tad pozicijos, kurių laikos ateistai gali būti skirtingos. Ateistai, sekuliarūs humanistai, laisvamaniai, skeptikai, agnostikai, nereligingi, netikintieji, antiteistai, natūralistai, materialistai ir dar daugiau kitų kategorijų  gali būti siejamos su ateizmu.

Seimas priėmė rezoliuciją dėl religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje

Seimo balsai dėl rezoliucijos, smerkiančios krikščionių persekiojimą Irake ir Sirijoje (nuotrauka iš M. Adomėno FB paskyros)

Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas, ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę.

Už šią rezoliuciją balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Rezoliucijoje teigiama, kad krikščionys ir kitos religinės mažumos Irake ir Sirijoje buvo ir yra žudomi ir grobiami, patirdavo ir tebepatiria rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, taip pat seksualinę vergiją ir prievartą, ir kad visa tai atliekama sąmoningai ir apskaičiuotai, pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. „Religinių ir etninių mažumų grupės Irake ir Sirijoje buvo sisteminės prievartos taikinys jau nuo 2003 metų ir milijonai šių mažumų atstovų buvo priversti palikti savo protėvių namus bei tapti pabėgėliais“, – teigiama rezoliucijoje.

raktiniai žodžiai: 

Teisingumo ministerija siūlo nuo žemės mokesčio atleisti ir kitas valstybės pripažintas religines bendrijas

Lietuvos Respublikai 2000 m. pasirašius sutartį su Šventuoju Sostu katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo atleista nuo žemės mokesčio. Kitos tradicinės religinės bendruomenės galėjo būti atleidžiamos nuo žemės mokesčio savivaldybių tarybų sprendimais. Finansų ministerija, atsižvelgdama į evangelikų liuteronų ir kai kurių kitų tradicinių religinių bendruomenių prašymus, 2015 m. rugsėjo 2 d. parengė ir pateikė derinti valstybės institucijoms įstatymo projektą, kuriuo nuo žemės mokesčio būtų atleista ne tik katalikų bažnyčia, bet ir kitos tradicinės religinės bendruomenės.

Puslapiai