Š. m. rugsėjo mėnesį Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui (NLĮF) priklausančios organizacijos, tarp kurių yra ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, pradeda įgyvendinti nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą, kurio tikslas – stiprinti NLĮF NVO koalicijos veiklą.
Ketvirtadienį, 2016 m. lapkričio 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas nutarė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinės bendrijos kultūrinį, dvasinį ir socialinį palikimą. Anksčiau valstybės pripažinimas buvo suteiktas Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.
NRTIC išleido lankstinuką apie ateizmą. Lankstinuko įvade rašoma:
Sokratas buvo nuteistas mirties bausme dėl nepagarbos dievams, o nuo tada praėjus daug amžių, Nyčė pareiškė, jog Dievas miręs. Net ir šiuolaikinėse visuomenėse vis dar egzistuoja nesutarimai vertinant ar bandant apibrėžti, kas yra ateizmas ir ateistai. Iš pirmo žvilgsnio ateizmo sąvoka gali atrodyti paprasta. Graikiškas priešdėlis a- reikia ne/be, o theos – dievas. Taigi, pati sąvoka nurodo poziciją „be dievo“. Dažniausiai ateizmas suvokiamas kaip tikėjimo Dievu nebuvimas. Ankstesniais istoriniais laikotarpiais šis terminas buvo naudojamas apibūdinti eretiškiems įsitikinimams arba įvardinti tikėjimą, jog Dievas nesikiša į pasaulyje vykstančius procesus. Šiuolaikiniai ateistai labiau linkę laikytis pozicijos, jog ateizmas gali reikšti teistinio tikėjimo trūkumą arba aktyvų tikėjimo neigimą. Vis dėlto, būtina atsižvelgti, jog ateizmas yra gana kompleksiškas terminas, tad pozicijos, kurių laikos ateistai gali būti skirtingos. Ateistai, sekuliarūs humanistai, laisvamaniai, skeptikai, agnostikai, nereligingi, netikintieji, antiteistai, natūralistai, materialistai ir dar daugiau kitų kategorijų gali būti siejamos su ateizmu.
Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas, ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę.
Už šią rezoliuciją balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Rezoliucijoje teigiama, kad krikščionys ir kitos religinės mažumos Irake ir Sirijoje buvo ir yra žudomi ir grobiami, patirdavo ir tebepatiria rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, taip pat seksualinę vergiją ir prievartą, ir kad visa tai atliekama sąmoningai ir apskaičiuotai, pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. „Religinių ir etninių mažumų grupės Irake ir Sirijoje buvo sisteminės prievartos taikinys jau nuo 2003 metų ir milijonai šių mažumų atstovų buvo priversti palikti savo protėvių namus bei tapti pabėgėliais“, – teigiama rezoliucijoje.
Lietuvos Respublikai 2000 m. pasirašius sutartį su Šventuoju Sostu katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo atleista nuo žemės mokesčio. Kitos tradicinės religinės bendruomenės galėjo būti atleidžiamos nuo žemės mokesčio savivaldybių tarybų sprendimais. Finansų ministerija, atsižvelgdama į evangelikų liuteronų ir kai kurių kitų tradicinių religinių bendruomenių prašymus, 2015 m. rugsėjo 2 d. parengė ir pateikė derinti valstybės institucijoms įstatymo projektą, kuriuo nuo žemės mokesčio būtų atleista ne tik katalikų bažnyčia, bet ir kitos tradicinės religinės bendruomenės.
Visai neseniai Kaune gyvenanti ir paslaugas už didelius pinigus siūliusi aiškiaregė buvo nuteista 4 metams laisvės atėmimo. Kaip rašė portalas Delfi.lt, pasak prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės, palaikiusios valstybės kaltinimą šioje byloje, siekdami sėkmės versle ir asmeniniame gyvenime, aiškiaregės klientai gėrė koduotą vandenį, nešiojo amuletus, trynėsi kapų smėliu ir t. t., tačiau neišipildžius lūkesčiams pasijuto apgauti ir padavė jiems paslaugas teikusią aiškiaregę į teismą. Teismo nuosprendis dar bus skundžiamas, o konkretūs teismo motyvai visuomenei nebuvo paskelbti.
O Teisingumo ministerija 2015 m. rugsėjo 22 d. išplatino pranešimą spaudai, ragindama žmones, perkančius magijos paslaugas, neprarasti sveiko proto. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad magijos praktikavimu paprastai laikomi veiksmai, paremti įsitikinimu, kad yra įmanoma daryti įtaką fiziniams objektams ar ateities įvykiams antgamtinėmis ar paranormaliomis priemonėmis. Mokslinį pasaulio supratimą atitinkantys reiškiniai nėra laikomi maginiais. Nors pasaulyje yra mokslo institucijų, tiriančių paranormalius žmonių gebėjimus, didžioji dalis mokslininkų nemano, kad paranormalūs žmonių gebėjimai yra patvirtinti užtektinais moksliniais įrodymais. Taigi, magijos paslaugų teikėjų gebėjimai nėra patvirtinti mokslo, o magijos paslaugos dažniausiai teikiamos nežadant absoliučiai užtikrinto rezultato. Todėl dažniausiai nėra įmanoma įvertinti tokių paslaugų kokybės. Tačiau asmuo, nusprendęs naudotis magijos paslaugomis, turėtų žinoti svarbiausias savo, kaip vartotojo, teises.