Religijos laisvė turi dvejopą išraišką – kaip pavienio individo religijos laisvė arba kaip religinės grupės (religinės organizacijos) veikla. Pastaroji išraiška realizuojasi įvairiuose valstybės ir religinių organizacijų santykiuose, kurie kartu sudaro visuminį modelį, neretai paskirstantį religines organizacijas į atskiras teisinio statuso pakopas.
Lietuvoje visos Juridinių asmenų registre įregistruotos religinės bendruomenės ir bendrijos formaliai priskiriamos vienai iš trijų teisinio statuso pakopų. Pirmajai pakopai priklauso tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos, neturinčios valstybės pripažinimo. Antroji pakopa – tai valstybės pripažintos netradicinės religinės bendrijos. Tokių šiuo metu yra penkios: Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga, Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo […]
Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos individualų konstitucinį skundą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas birželio 7 dieną nusprendė, kad Lietuvos alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos sistema neatitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos reikalavimų, nes neužtikrina „prieštaravimo dėl sąžinės“ teisės, nesudaro galimybės vietoje karo prievolės atlikti visiškai civilinę darbo tarnybą. Pasak teismo, Lietuva tokiais savo veiksmais pažeidė savo piliečio, išpažįstančio Jehovos liudytojų tikėjimą, minties, sąžinės ir religijos laisvę.
Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. […]