Religinių organizacijų ir valstybės santykių reguliavimas pastaruoju metu sulaukia nemenko dėmesio. Puiki to iliustracija – Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme šiuo metu pagal pareiškėjos Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos individualų konstitucinį skundą nagrinėjama byla[1], kurioje keliami, inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostatų (valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias […]
Religijos laisvė turi dvejopą išraišką – kaip pavienio individo religijos laisvė arba kaip religinės grupės (religinės organizacijos) veikla. Pastaroji išraiška realizuojasi įvairiuose valstybės ir religinių organizacijų santykiuose, kurie kartu sudaro visuminį modelį, neretai paskirstantį religines organizacijas į atskiras teisinio statuso pakopas.
Lietuvoje visos Juridinių asmenų registre įregistruotos religinės bendruomenės ir bendrijos formaliai priskiriamos vienai iš trijų teisinio statuso pakopų. Pirmajai pakopai priklauso tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos, neturinčios valstybės pripažinimo. Antroji pakopa – tai valstybės pripažintos netradicinės religinės bendrijos. Tokių šiuo metu yra penkios: Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga, Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo […]
Kviečiame pasižiūrėti diskusiją dėl valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, kuri įvyko 2021 m. gruodžio 10 d. nacionaliniame žmogaus teisių forume.