A: Islamas ir krikščionybė (kartu su judaizmu) yra vadinamos „Abraomiškomis religijomis“. Ši religijų grupė savo tikėjimo protėviu laiko Abraomą – žmogų, pagal Biblijos pasakojimą, iškeliavusį iš savos šalies, kad įvykdytų Dievo valią. Abraomas laikomas tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu simboliu.
Vis tik reiktų pasakyti, jog islamas ir krikščionybė su judaizmu gana smarkiai skiriasi vienas nuo kito. Islamas – vėliausia iš visu šių trijų religijų. Jos šventraštis yra ne Biblija, bet Koranas, kildinamas iš pranašo Muchameto. Nuo krikščionybės islamas skiriasi malones ir teisingumo sampratomis. Islamui labai svarbu legalizmas, teisingas tarnavimas Dievui, Jėzaus Kristaus musulmonai nelaiko Dievu, nepripažįsta Švc. Trejybės, neigia Atpirkimą. Islamas ypatingu būdu siekia suartėti su valstybe ir paprastai pretenduoja i visuomene konsoliduojančią jėga, nepalikdamas vietos religiniam pliuralizmui.
Katalikė, pagal Romos katalikų bažnyčios nuostatas, gali tekėti už musulmono, gavusi iš vietos vyskupo reikiamą dispensą (leidimą). Tik reiktų pažymėti, jog tokios santuokos gali būti problemiškos dėl ryškių kultūrinių skirtumų, dėl labai specifinio islamo išpažinėjų požiūrio į moterį ir jos vaidmenį šeimoje (tarkim, islamas vienareikšmiškai nurodo vyrui auklėti vaikus musulmoniškai, tad jei vyras yra giliai tikintis musulmonas, sutuoktinei katalikei praktiškai nelieka galimybes vykdyti savo privalomą įsipareigojimą – auklėti vaikus katalikiškai).