Religinių organizacijų ir valstybės santykių reguliavimas pastaruoju metu sulaukia nemenko dėmesio. Puiki to iliustracija – Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme šiuo metu pagal pareiškėjos Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos individualų konstitucinį skundą nagrinėjama byla[1], kurioje keliami, inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostatų (valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias […]
Religijos laisvė turi dvejopą išraišką – kaip pavienio individo religijos laisvė arba kaip religinės grupės (religinės organizacijos) veikla. Pastaroji išraiška realizuojasi įvairiuose valstybės ir religinių organizacijų santykiuose, kurie kartu sudaro visuminį modelį, neretai paskirstantį religines organizacijas į atskiras teisinio statuso pakopas.
Lietuvoje visos Juridinių asmenų registre įregistruotos religinės bendruomenės ir bendrijos formaliai priskiriamos vienai iš trijų teisinio statuso pakopų. Pirmajai pakopai priklauso tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos, neturinčios valstybės pripažinimo. Antroji pakopa – tai valstybės pripažintos netradicinės religinės bendrijos. Tokių šiuo metu yra penkios: Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga, Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo […]
Daugelio religijų santykis su seksualumu yra problemiškas. Anot sociologo Michelio Foucault, religija yra neatsiejama nuo kūno ir seksualumo klausimų. Diskursai apie religinę praktiką ir tikėjimą yra neatsiejami nuo kūno ir to, ką žmonės daro su savo kūnais. Egzistuoja glaudus ryšys tarp represyvių hegemoninių patriarchato ir homofobijos struktūrų, daugelis religijų riboja moterų seksualumą, smerkia biseksualumą ir […]
Konvertitas (arba atsivertėlis) – tai asmuo, vieną religiją (tikėjimą) pakeitęs kitu. Atsivertimo procesas apima tiek vidinius dvasinius pokyčius, tiek išorinės religingumo raiškos pasikeitimus, dėl kurių keičiasi įsitikinimai ir elgesys. Galima išskirti dvi pagrindines atsivertimo formas, kurios aktualios atliekamo tyrimo kontekste: santykinį atsivertimą ir racionalų (intelektualųjį) atsivertimą. Racionalųjį atsivertimą, kitaip nei santykinį, skatina ne ryšiai su […]
Šiandieniniame pasaulyje, gausiame kultūrų, tradicijų ir kulinarinių šedevrų, religijos ir maisto sąsajų esti labai įvairių ir daugiareikšmių. Per maistą žmonės formuoja savo santykį su žeme, gyvūnais, artimaisiais ir svečiais, galiausiai su Dievu. Tai, kaip žmonės valgo, atskleidžiamas požiūris į juos supančią aplinką ir į visa, kas yra gyva. Valgymas yra mėgavimasis ir Dievo, kaip visų […]
Straipsnis parengtas autorės 2021 m. praktikos NRTIC metu Prasidėjusi COVID-19 pandemija palietė visas gyvenimo sritis. Jos metu net ir įprastos kasdienės situacijos įgavo naujas reikšmes prie kurių teko prisitaikyti. Siekiant sustabdyti pandemiją buvo imtasi apsaugos priemonių – rekomendacijų bei nurodymų dėl fizinio atstumo laikymosi, susibūrimų ribojimo. Atsiradę draudimai ir apribojimai privertė keistis ir religines bendruomenes […]
Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. […]
Neošamanizmas – XX a. antrojoje pusėje Vakarų visuomenėje atsiradusios religinės praktikos, kuriose remiamasi Pietų ir Šiaurės Amerikos, Sibiro, Australijos ir kitų regionų tautelių religinėmis tradicijomis, vakariečių vadinamomis šamanizmu. Paprastai manoma, kad šamanas yra religinis specialistas, gydymo, aiškiaregystės ir kitais tikslais transo būsenoje keliaujantis po antgamtinius pasaulius ir ten bendraujantis su dvasiomis bei dievybėmis. „Primityviomis“, „archajiškomis“ […]
Šiuolaikinių alternatyvių civilizacijai dvasingumo judėjimų atstovai orientuojasi į įvairiai suprantamo dvasingumo paieškas ir bendruomenių steigimą. Alternatyvių idėjų pagrindu besiformuojančios bendruomenės neretai iškyla kaip opozicija tai visuomenės daliai, kuri pripažįsta vartotojiškas (galima sakyti, populiariosios kultūros suformuotas) vertybes. Pastaruoju metu taip pat plinta į ekologiją ir dvasingumą orientuoti komunitariniai judėjimai, o jų atstovai steigia ekologines gyvenvietes, neretai […]